Straipsniai

Laikraštis “Lietuvos rytas”, 2016-09-10

Straipsnis Lietuvos rytas

 

Laikraštis “Lietuvos sveikata”, 2005-05-26

 

Laikraštis “Lietuvos rytas”, 2005-06-28

Lietuviškas aparatas

 

Dienraštis “Respublika”, 2008-10-27

 

Dienraštis “Respublika”, 2007-09-27

 

Med. dr. A.Valiulis, LIETUVIŠKI LAZERIAI GYDYMUI

Lazerinės medicinos technikos – gydomųjų lazerių pradininku Lietuvoje laikomas Vilniaus Lazerinės technologijos centro vadovas, Lietuvos nusipelnęs išradėjas, profesorius, habilituotas daktaras Rimantas Kanapėnas. Jis dar 1983m. sukūrė ir pagamino, vėliau užpatentavo pirmąjį Lietuvoje portatyvų dviejų galvučių lazerinės magnetinės terapijos prietaisą, skirtą sąnariams gydyti. Šio ir kitų jo sukurtų prietaisų pagrindu profesorius sukūrė vieną iš originaliausių pasaulyje šiuolaikinį naujos kartos daugiaprofilinį kišeninį lazerinį gydymo prietaisą LMP-010M, kuris pripažintas ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio vedančiųjų sveikatos ir kitų įstaigų bei plačiai žinomų medikų ir specialistų.

Lietuviškas lazerinis prietaisas LMP-010M puikiai gydo ūmius ir lėtinius susirgimus, tokius kaip, sąnarių artritai, artrozės, stuburo susirgimai, patempimai, osteochondrozės, kaulų lūžiai, burnos ertmės, ausų, nosies, gerklų (tonzilų) susirgimai, prostatitai, makšties kaklelio žaizdelės, kiaušidžių uždegimai, žvynelinė, dermatitai, pragulos. Gydymo metodikos pateikiamos prietaiso instrukcijoje.

Prietaiso LMP-010M gydymo efektyvumas pasireiškia tuo, kad vienu metu į bioaudinius iki 100 mm gylio veikia „švelnūs“ lazerio spinduliai ir stiprus magnetinis laukas, tuo biostimuliuojama (pagerėja) medžiagų apykaita ir kraujotaka, sumažėja skausmai, o veikiant juo per veną į kraują, sustiprinama žmogaus imuninė sistema, iki 15% suskystinamas kraujas žmogaus organizme. Tai prietaisas giluminio poveikio, didelio efektyvumo, kompaktiškas, kišeninis, plataus profilio, patogus tvirtinti prie kūno ir paprastas valdyti, pritaikytas individualiam (šeimos nariams) ir klinikiniam naudojimui.

Prietaisu yra atlikti ilgamečiai klinikiniai tyrimai Lietuvos pagrindinėse gydymo įstaigose ir užsienio klinikose. Prietaisas LMP-010M yra aprobuotas ir sertifikuotas visose ES valstybėse, patentuotas, įrašytas į Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Gineso knygas.

Rekomenduotini informacijos šaltiniai

  • R.Kanapėnas. Lietuviški lazerinės medicinos prietaisai. Tarptautinės konferencijos „Lazeriai medicinoje“ straipsnių ir tezių rinkinys Nr.1. – Vilnius, 1995, 3-6p.
  • R.Kanapėnas. Lasers in Biomechanics. 2 nd International conference of mechanical engineering „Mechanins 97“ proceedings Part2, 1997m rugsėjo 23-25d. pranešimų medžiaga. – Vilnius, 1997, 97-99p.
  • R.Kanapėnas. Lazeriai stomatologijoje. Stominfo. – Vilnius, 2000, Nr.4, 36-38p.
  • R.Kanapėnas. Informacija apie lazerinę aparatūrą, gaminamą Lietuvoje. Mokslinis praktinis seminaras Biomdlore’ 01 (2), įvykusio Vilniuje 2001m balandžio 5d., medžiaga. – Vilnius.: Technika.2001, 98-104p.
  • J.Astrauskas, R.Kanapėnas, D.Maslovas. Lazerio spinduliuotės poveikio kraujo tėkmės greičiui tyrimas. Mokslinio praktinio seminaro Biomedlore’ 02 (3), įvykusio Vilniuje 2002m spalio 4d., medžiaga. – Vilnius.: Technika. 2003, 83-87p.
  • R.Kanapėnas. Kišeninis lazerinis prietaisas gydymui. Medinfo. – Vilnius, 2004, Nr.7, 24-25p.
  • V.Vekteris, A.Kasparaitis, S.Kaušinis, R.Kanapėnas. Matavimų teorija ir praktika (vadovėlis). – Vilnius: Žiburio leidykla, 2000, – 378p.
  • R.Vanagas. Lazerių šešėly. – V.: Pradai, 1996. – 241p.
  • R.Vanagas. Uždegti spindulį. – V.: Petro ofsetas, 2009. – 240p.
  • VGTU. Rimantas Mykolas Kanapėnas. Biografijos apybraiža ir bibliografinė rodyklė. Habilituoti daktarai. Vilnius: Technika, 2011.116p.

 

A.Januškis, LAZERINĖS TECHNOLOGIJOS LIETUVOJE

Lazerinių technologijų, tiksliau lazerinių pramoninių technologijų, pradininku Lietuvoje laikomas prof. habil. dr. R.Kanapėnas. Jo iniciatyva 1983m Lietuvos Mokslų Akademijos Fizikos institute buvo įsteigtas Lazerinės mechanikos ir technologijos sektorius ir ši data laikoma lazerinių pramoninių technologijų kūrimo pradžia Lietuvoje. Šio sektoriaus tikslas buvo moksliškai pagrįsti lazerines technologijas. Vėliau, šis sektorius 1986m pradžioje buvo perorganizuotas į Lazerinės technologijos skyrių, susidedantį iš keliasdešimt mokslininkų, fizikų, inžinierių, specialistų. Šio skyriaus svarbiausias uždavinys – kurti iš esmės naujus lazerinio ir sudėtinio lazerinio apdirbimo metodus ir technologijas, efektyvius lazerinius technologinius procesus, šiems procesams įgyvendinti automatizuotas lazerines technikos priemones.

Siekiant kurti ir diegti į gamybą pažangias lazerines technologijas, prof. R.Kanapėno iniciatyva 1985 m. Lietuvoje buvo sukurtas Respublikinis mokslinis gamybinis susivienijimas „Lazeriai“, kurio moksliniais vadovais buvo akad. J.Viščakas ir prof. R.Kanapėnas. Tuomet susivienijimas aprėpė 8 stambias respublikos pramonės įmones, gamyklas, gamybinius susivienijimus ir 8 mokslinio tyrimo institutus, projektavimo bei konstravimo biurus Lietuvoje. Pats susivienijimas susidėjo iš tarybos ir keturių mokslo ir technikos sekcijų: lazerinės technologijos, lazerinės medicinos, lazerinių technologijų procesų automatizavimo, lazerinės diagnostikos ir metrologijos. Svarbiausios veiklos kryptys – naujų ekologiškai švarių bazinių lazerinių technologijų, pramoninės lazerinės technikos, lazerinės diagnostikos ir lazerinės medicinos priemonių kūrimas ir diegimas.

Išplėtus fundamentaliuosius ir taikomuosius darbus prioritetinėje lazerinės technologijos srityje, padidėjus lazerinės pramoninės technologijos poreikiui Lietuvoje, nuo 1987 metų pradžios mokslinis gamybinis susivienijimas „Lazeriai“ išplėtė savo veiklą ir į jo sudėtį įsitraukė 21 pramonės ir mokslo organizacijos. Ypač išsiplėtė lazerinių pramoninių technologijų sritis, kurią sparčiai vystė prof.R.Kanapėnas. Lazerinė technologija – tai nauja savarankiška fundamentali taikomoji mokslo, technikos ir gamybos prioritetinė sritis, į kurią įeina iš esmės naujų ekologiškai švarių lazerinių ir sudėtinių lazerinių technologinių procesų, specialių automatizuotų lazerinių staklių, robotizuotų lazerinių technologinių įrengimų ir kompleksų, automatizuotų lanksčių ir rotorinių bei konvejerinių lazerinių linijų kūrimas ir diegimas į gamybą. Taip buvo kuriamos ir sparčiai diegiamos į pramonę lazerinio pjovimo, kietinimo, restauravimo, legiravimo, aplydymo ir kitos pažangios lazerinės technologijos, automatizuotos lazerinės staklės.

Lazerinės technologijos per palyginus trumpą laiką padarė didelį šuolį nuo laboratorinių bandymų iki gamybos ir sudomino įvairių sričių specialistus ir gamybininkus. Ją Lietuvoje sparčiai pradėta tobulinti devintame dešimtmetyje, kai buvo sukurti 2 kW galios CO2 dujų lazeriai ir kelių šimtų vatų galios kietojo kūno lazeriai, įgalinantys sparčiai atlikti pažangius technologinius procesus.

Lazerio spindulių ypatybė yra ta, kad medžiagos paviršių paveikia labai koncentruotas energijos srautas. Todėl lazerio spindulių sufokusuotas srautas, kaip technologinis gamybos įrankis, įvairiuose procesuose, palyginus su tradiciniais apdirbimo būdais, yra žymiai efektyvesnis.

Panaudojus pramoninius didelės galios lazerius, galima sukurti iš esmės naujus, našius, pažangius, kokybinius technologinius procesus, pavyzdžiui, lokaliai legiruoti metalų paviršius, juos amorfinti, padengti plonais sluoksniais, perforuoti medžiagas; sukurti naujas medžiagas su iš anksto žinomomis ir iš esmės naujomis eksploatavimo ypatybėmis, pavyzdžiui, atsparesnes mechaniniam dilimui, korozijai, chemiškai aktyviai aplinkai; kelis kartus padidinti darbo našumą, sumažinti rankų darbo sąnaudas, sutaupyti medžiagas; pagerinti darbo, sanitarijos ir higienos sąlygas, pakelti gamybos kultūrą, apsisaugoti nuo gamybinio triukšmo, žalingų virpesių, dulkių.

Plačiausiai pramonėje naudojama medžiagų lazerinio pjovimo technologija. Ši technologija skiriasi nuo kitų pjovimo technologijų (pjovimo autogenu, plazma) tuo, kad didelio tankio lazerio spindulių srautą galima sufokusuoti iki keliolikos mikrometrų dydžio ir gauti siaurą pjūvį. Šio pjūvio plotį galima tolygiai keisti, pakeičiant spindulių srauto galios tankį. Naudojant lazerį, galima lokalizuoti šilumos poveikį, pasiekti sunkiai prieinamas detalės vietas, pjauti medžiagas per stiklą ir kt. Šiam procesui nereikia vakuumo. Tinka tolydinės ir impulsinės veikos technologiniai lazeriai. Medžiagoms pjauti reikalingas 1 ·104 – 1 · 106 W/cm2 lazerio spindulių srauto galios tankis.

Kad lazerinio pjovimo technologijos būtų efektyvesnės, į pjovimo sritį pučiamas kryptingas dujų – oro, deguonies, azoto, anglies dioksido, inertinių dujų srautas, priklausomai nuo medžiagos sudėties. Aktyviųjų dujų srautu, t.y. pučiant orą, deguonį, pjovimo srityje suintensyvėja medžiagos degimo reakcija (egzoterminė), iš pjovimo srities pašalinami degimo produktai bei išlydytas metalas, tokiu būdu paspartėja pjovimo procesas. Naudojant neutralias arba inertines dujas, iš pjovimo srities mechaniškai pašalinami degimo produktai, medžiaga, pvz. mediena, pjovimo srityje nuvaloma, bet pats pjovimas esti lėtesnis. Našiausias pjovimo procesas yra tuomet, kai į pjovimo sritį pučiamas deguonis, ypač pjaunant metalo plokštes.

Vadovaujant prof. R.Kanapėnui, 1985m. kartu su fiziku M.Vaitkevičiumi pirmą kartą pasaulio praktikoje buvo sukurti ir užpatentuoti originalūs plyšiniai filtrai vandeniui iš giluminių gręžinių paimti ir valyti, o šiems filtrams gaminti buvo sukurta atvirkštinio kūgio plyšinių filtrų gamybos lazerinio perforavimo technologija ir automatizuotas lazerinis įrenginys. Iki tol tokiuose vamzdžio tipo filtruose buvo gręžiamos skylės ir vėliau jie būdavo apvyniojami nerūdijančio plieno tinkleliu. Lazeriu pagaminti filtrai pirmą kartą pasaulio praktikoje buvo panaudoti Kauno vandenvietėje. Kiek vėliau buvo sukurtas lazerinės staklės vandens filtrams gaminti, naudojamiems šiluminėse elektrinėse. Tokie filtrai iki šiol eksploatuojami Elektrėnų šiluminėje elektrinėje.

Kita labai svarbi pažangi lazerinė sukietinimo technologija – tai greit nusidėvinčių detalių ir įrankių pjovimo briaunų sukietinimas. Lazerio spindulių srautu paveiktas metalo paviršius greitai įkaista ir dideliu greičiu (iki 104 0C/s) šilumos kiekį atiduoda pagrindinei metalo masei. Šio proceso pasekmė – paviršiniuose metalo sluoksniuose susiformuoja smulkiagrūdė struktūra. Tokiam procesui vykti, vadovaujant prof. R.Kanapėnui, 1986-1989m. buvo sukurtos automatizuotos lazerinės staklės, kuriomis buvo sukietinamos įvairių pjovimo įrankių briaunos, prailginant pjovimo įrankių darbo ilgaamžiškumą 2-4 kartus. Tokios lazerinės technologijos kartu su automati-zuotomis lazerinėmis staklėmis buvo įdiegtos gamyboje – Šiaulių televizorių gamykloje, Vilniaus baldų kombinate, Statybos ministerijos sistemoje, Toljačio automobilių gamykloje ir kt.

Prof. R.Kanapėno buvo sukurta originali lazerinio restauravimo technologija. Šios technologijos esmė yra ta, kad greit išsidėvinčių detalių, ypač dirbančių agresyvioje aplinkoje, lokalios vietos, veikiant intensyviam lazerio spindulių srautui, yra atstatomas išlydytu kietmetaliu. Tai ypač svarbu, pvz. žemės ūkio mašinų, agregatų ir kt. įrengimų sankabų lopetelėms. Jų greit išsidėvėję paviršiai restauruojami, užnešus ir išlydžius ant jų kietmetalio miltelius, kurie patikimai sukimba su lopetėlės pagrindine mase. Lazeriu restauruotų detalių darbo ilgaamžiškumas yra prailginamas 3-5 kartus.

Nuo 1986m prof. R.Kanapėno iniciatyva pradėtas leisti lazerinių technologijų specialus mokslo straipsnių leidinys „Lazerinė technologija“ rusų kalba, kurio atsakingasis redaktorius buvo jis pats. Šiame leidinyje buvo talpinami mokslinių tyrimų rezultatai atlikti tuometiniame Lazerinės technologijos skyriuje ir šiandien veikiančiame Vilniaus Lazerinės technologijos centre.

Prof. R.Kanapėno iniciatyva 1987m buvo pastatytas 1800 kv.m. Fizikos instituto teritorijoje modernus Lazerinės technologijos skyriaus pastatas su tuomet veikiančiais naujausiais lazeriniais įrengimais, kompiuterine technika, eksperimentine aparatūra, vystoma lazerinių procesų matematinio modeliavimo problematika lazerinės technologijos srityje. Šiuo pastatu buvo padėti pamatai įkurti 13-ąjį Mokslų akademijos Lazerinės technologijos institutą (Centrą). Lietuvos TSR Mokslų akademijos Prezidiumo 1987 11 23d. protokolu Nr.50 buvo įkurtas Fizikos instituto Lazerinės technologijos mokslo centras, o 1988 12 12d. Lietuvos MA Prezidiumo protokolu Nr.323 buvo patvirtinti ir šio Centro nuostatai. Tuo pačiu metu buvo gautas Vyriausybės, Plano komiteto ir kitų valstybinių aukštų institucijų sutikimas ir finansavimas- išskirti Centrui po 50 etatų kasmet ir statyti 3000 kv.m. ploto eksperimentinę bazę. Deja, dėl tuomet susidariusių objektyvių istorinių aplinkybių ir valstybės struktūros pertvarkymų, sumanymas liko neįgyvendintas.

Literatūra

  • R.Kanapėnas. Lazerinė technologija. – V.: Mokslas, 1988 – 108p.
  • Р.В.Канапенас. Развитие лазерной технологии в Литве. – Вильнюс.: Мокслас, 1988 – 80с.
  • Сборник научных трудов „Лазерная технология“ Nr.1÷10. Ответственный редактор Р.Канапенас. – Вильнюс, 1987 – 1991.